Dar ne vėlu pasiskiepyti: ligas platinančios erkės tyko ne tik grybautojų

Su įsisiurbusiomis erkėmis kiekvienais metais susiduriama vos pradėjus tirpti sniegui. Pavasariui įpusėjus šie kraujasiurbiai jau aktyviai ieško aukų. Tad visi jau kone mintinai žino, jog grįžus iš gamtos reikia atidžiau save apsižiūrėti. Tiesa, kartais erkė jau būna atlikusi savo juodą darbą. Apžiūra – svarbi, bet ne vienintelė apsaugos nuo erkių sukeliamų ligų priemonė.

Arba nesunkiai gydoma, arba lengvai išvengiama

Vienos iš pavojingiausių erkių platinamos – Laimo – ligos imunitetas nesusidaro net ir persirgus, o skiepų nuo šios ligos nėra. Tačiau nėra sudėtinga laiku pastebėti ligos požymius, o gavęs gydymą antibiotikais ligonis dažniausiai pasveiksta. Nuo kitos pavojingos ir kartais mirtinos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – galima apsisaugoti skiepais, tačiau užsikrėtus ja, specifinio gydymo nėra.

„Iškalbingiausias Laimo ligos požymis – besiplečiantis odos paraudimas, kuris dažniausiai atsiranda po 2-30 dienų erkės įkandimo vietoje. Pradžioje paraudimas būna apie 3 cm dydžio, vėliau jis plečiasi ir gali pasiekti net 70-80 cm dydį. Jis būna įvairių formų, nelygiais ar lygiais kraštais, ryškiai raudonos spalvos ar vos pastebimas“, – informuoja ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė.

„Pastebėjus besiplečiantį paraudimą būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos. Laiku nepradėjus gydymo liga gali pereiti į lėtinę formą, kuri pasireiškia judėjimo ir nervų sistemos sutrikimais, odos pažeidimais. Pastebėjus ant odos plintantį paraudimą į medikus reikia kreiptis net jeigu nematėte įsisiurbusios erkės – infekciją gali pernešti ir sunkiai pastebimos, mažesnės už milimetrą erkių nimfos“, – ragina gydytoja.

Dar pavojingesnė erkių pernešama liga yra erkinis encefalitas. Ligos gydymas yra komplikuotas, specifinių vaistų nuo nervų sistemą pažeidžiančios ligos nėra – medikai gali tik palengvinti simptomus. Sergantiesiems gali pasireikšti judėjimo, nervų sistemos pažeidimo sutrikimai, kurie gali išlikti ilgai, kartais visą gyvenimą. Sunkiausia erkinio encefalito komplikacija – smegenų ir jų dangalų uždegimas, kuris gali baigtis ir mirtimi. Tiesa, nuo šios ligos gali apsaugoti skiepai.

Pirma apsaugos linija – skiepai

Nors Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis iki 4 proc. pacientų, užsikrėtusių erkiniu encefalitu, miršta, o maždaug trečdalis patiria ilgalaikius liekamuosius šios ligos simptomus. Nepaisant to, jog pasiskiepyti nuo erkinio encefalito galima ne tik bet kurioje šeimos klinikoje, bet ir kai kuriose šalies vaistinėse, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad nuo erkinio encefalito skiepijasi vos apie 10-12 proc. Lietuvos gyventojų.

Siekiant įgyti ilgalaikį imunitetą erkiniam encefalitui reikalingos trys skiepo dozes: antroji suleidžiama praėjus 1-3 mėnesiams nuo pirmosios, trečioji – po 9-12 mėn. nuo antrosios. Vėliau kas 3-5 metus reikalingos palaikomosios dozės. Bet pradėjus šilti orams, kai erkės jau būna aktyvios, gali būti taikoma ir pagreitinta vakcinavimo schema: 1-2 savaičių intervalas tarp pirmos ir antros dozės bei 5-12 mėn. tarp antros ir trečios dozių. Pakankamai stiprus imuninis atsakas susidaro jau po antrosios skiepo dozės, tad skiepytis nuo erkinio encefalito niekada ne vėlu.

Artėja aktyvumo pikas

Anot A. Bartulienės, erkės prabunda vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus 5 laipsnius šilumos. Aktyvusis jų periodas paprastai prasideda kovo pabaigoje ir trunka iki lapkričio vidurio ar net gruodžio pradžios.

Medikės teigimu, per metus registruojami du erkių aktyvumo pikai. Pirmasis būna gegužę– birželį, antrasis stebimas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pavasarinis pikas sutampa su pabudusių ir po žiemos išalkusių erkių noru greitai pasimaitinti, o rudens piką lemia erkių ruošimasis žiemai, nes soti erkė saugiau peržiemoja. Didėjant erkių aktyvumui didėja ir susirgusiųjų erkių platinamomis ligomis skaičiai.

Prevencija geriau už draudimo išmoką

„Prevencija visais atvejais yra priimtinesnė už žalos šalinimą ar jos kompensavimą, ypač kai kalba eina apie sveikatą. Ligos sukėlėjus nešiojančią erkę žmogus gali susitikti ne tik grybaudamas, žvejodamas ar medžiodamas, bet ir apsilankęs miesto parkuose ar gerdamas kavą savo kieme. Todėl pasiskiepyti nuo encefalito ir nenumoti ranka į įtartinus odos paraudimus raginame kiekvieną“, – sako Ronaldas Grizickas, BTA asmens draudimo produktų vadovas.

Į draudimo bendrovę dėl išmokos vidutiniškai kasmet kreipiasi virš 100 žmonių, susirgusių Laimo liga. Erkiniu encefalitu užsikrečiama maždaug 10 kartų rečiau – susirgimų dažnumą sumažino skiepai. Vidutinis draudimo išmokų dydis, priklausantis nuo sveikatos draudimo sutarties ypatumų, per pastaruosius 3 metus susirgusiems viena iš šių ligų svyravo nuo 300 iki 500 eurų, didžiausios išmokos siekė 1000 eurų.