Draudikai: auga nerimas dėl pastatų degumo

Draudikai: auga nerimas dėl pastatų degumo

2017-08-07

Liepą Šilutės rajone akimirksniu sudegė polistirenu apšiltintas namas, o žaibiško gaisro metu smarkiai nukentėjo gelbėdama savo gyvybę per degantį langą išlipusi besilaukianti jauna moteris. Draudimo bendrovės „BTA“ ekspertai sako, kad dabar trūksta stimulo rinktis saugesnes ir kokybiškesnes medžiagas: tam reikėtų pradėti preciziškiau vertinti pastato apšiltinimui naudojamų medžiagų degumo laipsnį ir rizikingumą.

Draudimo bendrovės „BTA“ turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė teigia, jog šiandien gaisro pavojus nebėra, kaip anksčiau, vien tik pastato konstrukcijos klausimas - sienos, perdangos dažniausiai būna mūrinės, betoninės ir yra sunkiai įveikiamos ugnies.

„Didysis gaisro pavojus, kaip ir Londono atveju, yra tai, jog naujos technologijos leidžia sukurti pigias ir geras eksploatacines savybes turinčias, bet itin degias apšiltinimo medžiagas. Tad liepsna pradeda plisti pačia sienų izoliacija ir taip labai greitai apkeliauja visą pastato fasadą“, - sako D. Strazdienė.

Taip nutiko ir Šilutės rajone kilusio gaisro atveju, kuomet atvykę gaisrininkai nebeturėjo, ką gesinti, nes namas ir visas jame buvęs asmeninis žmonių turtas supleškėjo vos per keliolika minučių. Gegužę Lietuvoje vos nesudegė maisto gamybos fabrikas, kai liepsnos pagavo po stogu buvusį putplastį - tik greitos žmonių reakcijos dėka buvo išvengta gamyklos sudegimo.

„Medinis pastatas praktiškai visuomet sudega iki pamatų, mūrinio lieka bent sienos, perdangos. Tačiau abiem atvejais nesaugios, degios medžiagos paspartina gaisrą, neužkirsdamos kelio ugniai pereiti į kitas erdves, kitus aukštus. Tai ir didžiulis iššūkis gelbėjimo tarnyboms, kadangi gaisras jį pilna to žodžio prasme sunaikina per keletą minučių“, - sako D. Strazdienė.

Panašumų su Londonu netrūksta

Birželį sudegus „Grenfell“ dangoraižiui visa Europa susirūpino dėl minimaliausius saugumo reikalavimus atitinkančių pastatų. Architektas Audronis Vydžius teigia neabejojantis, kad Lietuvoje egzistuoja ne vienas pastatas su žemais saugos reikalavimais.

„Didžiausia problema ir užsienyje, ir pas mus yra pinigai. Kai svarbiausias būsto renovavimo rodiklis yra kaina, galite neabejoti, kad kokybė nukentės. Londono ir kitų miestų situacija yra tiesiogiai sulyginama - juk tai buvo visus standartus atitinkanti medžiaga, pasirinkta dėl kainos. Naivu tikėtis, kad žmonėms pasiūlius degią medžiagą pigiau nei nedegią brangiau nebus tokių, kurie jau geriau rinksis pavojų nei mokės šiek tiek daugiau“, - aiškina architektas.

A. Vydžius neabejoja, kad esant dabartinei įstatymų tvarkai mažai saugių pastatų išvengti nepavyks, tačiau tam tikrų priemonių imtis galima jau dabar.

„Nesvarbu, kokie reikalavimai iškeliami architektams, inžinieriams ar statybininkams, kol juose yra šimtai išlygų, tol visada atsiras besielgiančių nesąžiningai. Juo labiau, jog formalius standartus atitinka ir nedegios, ir degios medžiagos. Galbūt paprastesnis būdas būtų tiesiog perkelti naštą draudimui: galite statyti pastatą kaip jums norisi, kad ir vien su degiomis medžiagomis, bet tuomet, dėl didesnės rizikos, jį drausti kainuos daugiau, ir taip galiausiai saugiausia alternatyva taptų ir pigiausia“, - samprotavo architektas.

Pastatų degumo problemą reikia spręsti kompleksiškai

D. Strazdienė teigia, kad realu, jog vertinant riziką  gali būti atsižvelgiama ir į naudojamų apšiltinimo medžiagų saugumo lygį, tačiau pabrėžė, kad vien to tikrai nepakaks. Norint visos šalies mastu užtikrinti saugesnes gyvenimo sąlygas keistis turi ir žmonių mąstymas.

„Didesnė rizika visuomet kainuoja brangiau, o žmonės tai žinodami renkasi, kaip tas rizikas suvaldyti ir surasti jiems priimtiną balansą. Draudimas gali būti tik viena iš priemonių: pats žmogus turi suvokti saugios aplinkos naudą, o nesaugios - rizikas“, - aiškina „BTA“ turto draudimo produktų vadovė.

D. Strazdienė tvirtina, jog dalies tokių nelaimių tiek Lietuvoje, tiek visame likusiame pasaulyje išvengti yra beveik neįmanoma. Tačiau bendras pokyčių paketas galėtų tapti stimulu žmonėms rinktis saugesnes ir kokybiškesnes medžiagas.

„Galbūt pakeisti esamus saugos standartus yra komplikuota užduotis, tačiau įmanoma įvesti tvarką, kuri garantuoja kompleksiškesnį požiūrį į būsto saugumą“, - aiškina D. Strazdienė.