Draudikai: turtinei žalai apskaičiuoti užtenka keturių minučių

Pastarieji metai draudimo rinkai buvo ne tik ekonominio nuosmukio, bet ir labai ženklaus žalų skaičiaus augimo metai, teigia „Lietuvos draudimo" atstovai. Jų skaičiavimu, palyginus 2010 m. su 2009 m., užfiksuojamų žalų skaičius išaugo 30 proc. Šis augimas daugiausiai susijęs su gamtos stichijų suaktyvėjimu.

„Tendencijos tokios, kad ženkliai auga stichinių nelaimių įvykiai", - žurnalistams žalų ekspertizės centre surengtame susitikime teigė „Lietuvos draudimo" Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Anot G. Matiuko, jam dalyvaujant įvairiose konferencijose ne kartą diskutuota, kas lemia draudimo sėkmę. Nustatyta, kad svarbiausia – organizacinė struktūra (48 proc.), profesinės žinios (36 proc.), IT – 14 proc.

„IT užima tik 14 proc., nes technologijas lengva nukopijuoti", - aiškino G. Matiukas.

Bendraudami su klientais „Lietuvos draudimo" atstovai teigė pastebintys, kad jiems svarbiausia pažadas, kada tiksliai bus sureguliuota konkretaus žmogaus turtui padaryta žala. Tokį pažadą klientams bendrovė ir stengiasi suteikti.

„Kiekvienos žalos atveju pasakome datą, per kiek laiko bus administruota jo asmeninė žala. Iškart pasakoma, kas bus jo žalos administravimo savininkas. Viskas vyksta telefonu, pagrindinė žinutė ta, kad užregistravus žalą, klientas gauna pažadą, kada jam bus išmokėti pinigai", - sakė G. Matiukas.

Žalai suskaičiuoti – 3,6 min

Draudimo specialisto teigimu, žalos užregistravimo procedūra telefonu vidutiniškai trunka 3,6 min. Norima žalą užregistruoti tiksliai, kad klientas nebegrįžtų atgal.

„Per tokį laiką turi spėti įeiti į sistemą, patikrinti draudimo polisą, užregistruoti įvykį, išsiklausti sugadinimus ir iškart paskaičiuoti išmoką. Tam naudojami supaprastinti kainininkai, kurių pagalba pagal nusakytus automobilio sugadinimus, markę, tipą ir amžių skambučių centro darbuotojas gali greituoju būdu paskaičiuoti žalą", - paaiškino pašnekovas.

Anot jo, nors sudaryti kainininkai yra bendro pobūdžio, didžioji dalis automobilių apgadinimų būna standartiniai: „Visi automobiliai turi žibintus, priekinį sparną, buferį. Žinoma, jeigu yra apverstas autobusas ir iš jo nelabai kas likę, turbūt būtų labai ilgu ir sudėtinga vardyti visus pažeidimus, kad teisingai įvertintum žalą. Tikslas – teisingai suskaičiuoti išmoką, nes priešingu atveju, jeigu tu neteisingai suskaičiuosi, klientas grįš. To nenorime nei mes, nei jis", - sakė G. Matiukas. Be to, kaip patikslino draudimo specialistas, jeigu telefonu bus bendraujama ne 3,6 min, o, tarkime, valandą, eilėje tuo metu lauks daugybė klientų, kurie negalės prisiskambinti.

Grįžtančių nepatenkintų klientų, pasak G. Matiuko, būna nedaug, 5-8 proc.

Tokia nauja sistema, kai žala suskaičiuojama telefonu, anot „Lietuvos draudimo" atstovo, sutaupo ir kliento, ir pačios bendrovės laiką.

Žurnalistų paklaustas, kaip dažnai pasitaiko sukčiavimo atvejų žalą registruojant telefonu, draudikas sakė, kad siekia 0,03 proc.

„Nuo 100 tūkst. žalų atvejų per metus, 300 žalų įrodomos kaip sukčiavimo atvejai. Tikrai lietuviai nėra linkę taip dažnai sukčiauti kaip Vakarų šalių gyventojai. Kai kuriose Vakarų šalyse iki 30 proc. atvejų nustatomi kaip sukčiavimai", - sakė G. Matiukas.