Lietuvoje gyventojo ne gyvybės draudimui vidutiniškai tenka vos 100 EU per metus

Lietuviai ne gyvybės draudimui skiria mažiausiai pinigų palyginus su naujųjų ES šalių gyventojais, rodo Lietuvos draudikų asociacijos paskelbta apžvalga. Lietuvoje vienam gyventojui, palyginus su Slovėnija, Čekija, Estija, Slovakija, Lenkija, Vengrija ir Latvija, statistiškai tenka mažiausiai ne gyvybės draudimui skiriamų lėšų – vidutiniškai 327 litų per metus. Tuo tarpu daugiausia lėšų ne gyvybės draudimui skiria Slovėnijos gyventojai – net 7,5 karto daugiau nei lietuviai, kas sudaro 2483 litus vienam gyventojui per metus.

Tai paaiškėjo Lietuvos draudikų asociacijai pristačius ne gyvybės draudimo skvarbos ES apžvalgą. Joje 2010m. visų Lietuvos draudimo bendrovių duomenys buvo lyginami su devynių naujųjų ES narių (Slovėnijos, Čekijos, Estijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Latvijos, Bulgarijos ir Rumunijos) skaičiais. Apžvalga apėmė gyventojams aktualiausias ir paklausiausias ne gyvybės draudimo rūšis: transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės, kasko ir turto.

„Tokiai Lietuvos draudimo skvarbos situacijai pirmiausia įtakos turi žemas bendras vidaus produkto (BVP) rodiklis. Palyginus su kai kuriomis naujosiomis ES šalimis mūsų BVP yra beveik dvigubai mažesnis. Kita vertus, didelę įtaką turi draudimo tradicijos kiekvienoje valstybėje. Šalyse, kur privalomasis draudimas įvestas anksčiau, natūralu, kad bendras išdraustumas yra geresnis", – sakė Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

Pasak A. Romanovskio, vienam Lietuvos gyventojui pagrindinėms draudimo rūšims tenka 256 litai. Šią sumą sudaro 72 litų suma kasko draudimui, 117 litų transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui (TPVCA) ir turto draudimui tenka 67 litai. Kitoms draudimo rūšims lieka 71 litas. Šis rodiklis neatspindi vidutinės šių draudimo rūšių kainos, tačiau leidžia palyginti draudimo skvarbos rodiklius su kitomis šalimis.

Kalbant apie gyventojų turto draudimą, didžiausias yra gyvenamųjų namų išdraustumas – net 53 proc. jų yra apdrausti. Tikėtina, kad tokį procentą lemia anksčiau buvęs privalomas namo draudimas, dėl kurio žmonės turi išlikusį įprotį draustis.

Butų draudimo skvarba yra daugiau nei dvigubai mažesnė – 21 proc. Nors butus žmonės dažniausiai draudžia privaloma tvarka pirkdami juos su banko paskola, tačiau įprotis draustis siekiant finansinio saugumo nėra susiformavęs. Šių metų antrąjį ketvirtį Vilniuje be turto įkeitimo buvo nupirkta maždaug 60 proc. būstų, o visoje Lietuvoje – daugiau nei 90 proc., todėl išdraustumo procentas yra nedidelis.

Namuose esančio turto draudimas sudaro dar mažiau – tik 13 proc. Šis skaičius rodo tikrą lietuvių draudimo sąmoningumo lygį, nes namų turto draudimas visuomet buvo savanoriškas.

Bendras transporto priemonių su galiojančia technine apžiūra išdraustumas kasko draudimu yra tik 15 proc., nes šiuo draudimu daugiausia draudžiamos naujos transporto priemonės (iki 10 metų). Kasko draudimas Lietuvoje populiaresnis tarp juridinių asmenų nei tarp fizinių, atitinkamai 33 ir 10 proc. Tai rodo, kad įmonės yra labiau linkę rūpintis savo turtu. Tas ypač pasakytina apie naujus automobilius – juos įmonės apdraudžia beveik visus. Kita vertus, įmonės dažnai automobilius perka lizingu, o kasko draudimas tokiu atveju privalomas.

„Mažas lietuvių ne gyvybės išdraustumas rodo, kad dar neturime gilių draudimo tradicijų. Tačiau Lietuvos draudimo rinka turi dideles perspektyvas ir šiuo metu pastebimas metinis draudimo rinkos augimas 10 proc., todėl tikėkimės, kad laikui bėgant pavyks pasiekti bent artimą pateiktų šalių rodiklių būklę", – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis.

Lietuvos draudikų asociacija vienija šalies ne gyvybės draudimo bendroves. Nuo 1992 m. veikiančios asociacijos nariai – „BTA", „Compensa", „ERGO Lietuva", „IF", „PZU Lietuva", „Gjensidige Baltic", „Lietuvos draudimas", „Lamantinas", „Seesam Lietuva", Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.