Nuo stogų čiuožiantis sniegas niokoja automobilius, laužo lietvamzdžius

Nuo stogų krintantis sniegas per pastarąsias tris atodrėkio dienas spėjo pridaryti žalos. Labiausiai nukentėjo automobiliai, lietvamzdžiai, stogeliai, apdailos detalės. Siaučiant pūgai Vilniaus miesto savivaldybė telkia miesto tvarkdarių pajėgas gatvėms valyti, patariama nevaikščioti arti storu šlapio sniego sluoksniu apdengtų stogų.

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų skyriaus direktorius Gytis Matiukas teigė, kad po praėjusio savaitgalio gana gausiai pasnigus ir atšilus, ypač pasunkėjo sniego danga, ji ėmė kristi žemyn nuo stogų ant apačioje esančio turto.

„Kol kas sniegas pridarė daugiau žalos turtui nei varvekliai. Šiuo metu skaičiuojame, kad vidutinis nuostolis turtui gali būti apie 1 tūkst. litų. Daugiausia sniegas apgadino lietvamzdžius, stogelius, verandų apdailos detales. Krentantis sniegas apgadino ir šalia pastatų stovėjusias transporto priemones, joms padaryti nuostoliai didesni ir siekia iki 4 tūkst. litų“, – sakė G.Matiukas.

Bėda ne varvekliai, o sniegas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas priminė, jog laiku varveklių nuo stogų nepašalinusiems pastatų savininkams gresia nuo 200 iki 1000 litų bauda.

Tačiau šiomis dienomis, anot valdininko, pagrindinė problema yra ne varvekliai, o sniego nuošliaužos nuo stogų.„Tikrinome, kaip miesto centrinėje dalyje valomi stogai. Jie valomi, bet padėtis tebėra įtempta. Sniego iškrenta gausiai, jis šlapias, sunkus. Sniego valymu taip pat privalo rūpintis savininkai. Jeigu tai daugiabučiai, tai rūpinasi juos administruojanti įmonė arba jos samdyti prižiūrėtojai, jeigu yra bendrija – bendrijos įgalioti asmenys“, – tvirtino K. Karosas.

Taupieji moka brangiau

Kokiu atveju žmonės gali tikėtis sulaukti žalos atlyginimo už žiemos išdaigų sugadintą turtą?
Draudikų atstovas G. Matiukas paaiškino: „Jeigu ant savininko pastato susiformavę varvekliai ar sniego dariniai padarė nuostolių kaimynams, draudikai atlygina nuostolius pagal bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. Deja, Lietuvoje retas kuris pastato savininkas yra apsidraudęs Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, taupo, o vėliau už varveklių ir ne tik jų sukeltus nuostolius turi mokėti iš savo kišenės. Jei nukentėjote pats ar jūsų turtas dėl nenuvalyto stogo ir buvote apsidraudęs, nuostolius jums atlygins draudikai, o jei ne – tuomet juos galite išieškoti teismo keliu iš netvarkingo pastato savininko."

Savivaldybę – į teismą

Gyventojams, kurių automobiliai nukentėjo dėl nukritusio sniego, varveklio, draudikai atlygina nuostolius tuo atveju, jei automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu. Žiemos sezono metu tokių atvejų dažniausiai „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai registruoja iki kelių dešimčių.Nuostolių dydis – įvairus, gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių ar net keliolikos tūkstančių litų. Kol kas šiemet masiškai varveklių apgadintų automobilių nėra, bet draudikai sakė iš praktikos žinantys, kad tokių įvykių daugės šylant orui.

Pastaruoju metu sugadintų automobilių savininkai pradėjo vis dažniau kreiptis į teismą, dėl žalos kaltindami gatves blogai prižiūrinčias savivaldybes ir iš jų reikalaudami atlyginti nuostolius. Tai ypač populiaru Kaune, kuriame netrūksta duobėtų gatvių. Keli automobilių savininkai jau yra laimėję bylas, įrodę, jog dėl jų transporto priemonių gedimų kalta savivaldybė.

Druskos užteks

Tačiau jei dėl prastai nuvalytų miesto gatvių automobiliu trenksitės į stulpą, miesto valdžia ir komunalininkai įstatymų požiūriu bus niekuo dėti. „Pagal Kelių eismo taisykles, už tai, kad automobilis būtų valdomas saugiai, atsako pats vairuotojas. Atsižvelgdamas į oro sąlygas ir savo gebėjimus valdyti transporto priemonę, pats turi nuspręsti kaip jam važiuoti ir pasirinkti tokį greitį bei išlaikyti tokį atstumą, kad neatsitiktų nelaimė. Pastebime, kad dėl laiku nenuvalytų gatvių padaugėja avarijų, tačiau kai avarijos kaltininku yra pripažįstamas automobilio nesugebėjęs suvaldyti vairuotojas, draudikai neturi kam pareikšti pretenzijų“, – kalbėjo G. Matiukas.

Pastarosiomis dienomis gausiai sningant Vilniaus miesto savivaldybė sutelkė tvarkdarių pajėgas gatvėms valyti ir barstyti. „Žiemą Vilniaus gatvių priežiūra yra nesustojantis darbas. Prioritetas taikomas toms gatvėms, kuriose važiuoja visuomeninis transportas. Kartais per vieną dieną druskų barstytuvai atlieka 105 reisus. Gatvės visiškai turi būti nuvalytos ir pabarstytos po 8 valandų, nuo to laiko, kai nustoja snigti. Šaligatviai ir laiptai ryte turi būti nušluoti iki 9 val., o vakare – iki 16 val.“, - kalbėjo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Sostinės pakelėse taip pat pastatyti smėlio druskos mišinio konteineriai, kuriais vilniečiai patys gali pabarstyti slidesnes gatvių vietas. Nuo žiemos sezono pradžios gatvių priežiūrai jau sunaudota 10 tūkst. 800 tonų druskos, 7 tūkst. Kubinių metrų druskos smėlio mišinio, šiuo metu sandėliuose dar turima apie 4 tūkst. tonų druskos ir beveik 10 tūkst. tonų druskos ir smėlio mišinio. Tikimasi, kad druskos užteks iki šio sezono pabaigos.