Pusei šalies gyventojų svarbiausias draudimas – nuo gaisrų

Draudimo bendrovės BTA kartu su rinkos tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2013 m. atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad tautiečiai dažniausiai norėtų draustis nuo gaisrų rizikos. Tokį pageidavimą išreiškė beveik pusė (46 proc.) apklaustųjų. Antroje vietoje liko automobilio apgadinimo ir traumų draudimas, abejomis draudimo rūšimis apsidrausti pageidavo po 45 proc. gyventojų.

„Atlikome gyventojų apklausą, norėdami išsiaiškinti kuri draudimo paslauga gyventojams yra patraukliausia. Tyrimo duomenys rodo, kad praktiškai pusei šalies gyventojų svarbiausia - gaisro rizika. Tokie rezultatai nestebina, nes gaisras yra bene didžiausia nelaimė, - gaisro metu dažnai sunaikinamas visas turtas. Tik draudimo pagalba jį po truputį įmanoma atkurti,“ – teigė ne gyvybės draudimo bendrovės BTA Žalų departamento direktorė Karolina Karpova.

Gyventojai įvardino ir naujas jiems aktualias rizikas, tai draudimas nuo darbe padaromų klaidų bei draudimas nuo darbo netekimo ar algos sumažinimo. Šių metų ne gyvybės draudimo vartotojų tyrimo respondentai taip pat nurodė, kad jiems svarbu apsidrausti nuo automobilio vagystės (43 proc.) ar nuo būsto apiplėšimo (39 proc.). Penktadalis apklaustųjų norėtų apsidrausti nuo kaimynų užliejimo vandeniu. Kiek mažiau gyventojams pasirodė aktualus draudimas nuo savo būsto užliejimo vandeniu, šią riziką apdrausti norėtų 22 proc.

Gyventojai domėjosi ir kitomis draudimo rūšimis - kiek mažiau įprastu draudimu nuo apiplėšimo gatvėje bei draudimu nuo daiktų pametimo. Nuo pastarųjų rizikų apsidrausti pageidavo atitinkamai 18 proc. bei 15 proc. respondentų. Apklausos dalyviai įvardino ir papildomas rizikas nuo kurių norėtų apsidrausti, bet kurių nėra draudikų sąrašuose. Tai - draudimas nuo darbe padaromų klaidų, taip pat žmonės pageidavo apsidrausti nuo darbo netekimo ar algos sumažinimo rizikos, minėjo emigranto draudimą.

Per šventes – gaisrų rizika 

Kaip tvirtina K. Karpova, šventėms artėjant, gaisrų rizika visada išauga. Padaugėja įvykių dėl neatsargaus elgesio su pirotechnikos gaminiais, taip pat padažnėja tiek traumų, tiek gaisrų. Todėl ekspertė ragina griežtai laikytis šventinių fejerverkų saugumo naudojimo instrukcijų bei neprarasti budrumo ir švenčių metu.

BTA duomenimis, per 2013 m. vienuolika mėnesių Lietuvoje užfiksuota 27 gyvenamųjų namų gaisrai, degė 10 butų. Lyginant pernai metų vienuolika mėnesių su šiemet atitinkamu laikotarpiu gaisrų skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu (36 proc.). Didžiausia žala šiemet siekė beveik 180 tūkst. litų, tuo tarpu vidutiniška žala dėl gaisrų yra 2500 – 3000 litų.

Artėjant šventiniam laikotarpiui, draudikai įspėja būti ne tik itin atidiems ir kantriems keliuose, bet ir laikytis saugumo instrukcijų naudojat pirotechnikos gaminius.

BTA specialistai pataria:

• Visų pirma šventinius fejerverkus pirkite tik specialiose firminėse parduotuvėse.
• Pirkdami fejerverkus atkreipkite dėmesį į pakuotę – ji turi būti nesudrėkusi, nesuplyšusi. Fejerverkai su prekių ženklais – kokybiško gaminio garantas.
• Uždekite juos atviroje teritorijoje, kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių. Naudodami fejerverkus gyventojų susibūrimo vietose, nenukreipkite jų į žmones.
• Pirotechnikos priemones statykite tik ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Prieš sprogdindami, nukreipkite jas į viršų ir atsitraukite saugiu atstumu.
• Neleiskite pirotechninių gaminių naudoti vaikams.
• Jeigu pirotechninis gaminys neiššovė, nesiartinkite prie jo mažiausiai minutę arba tiek, kiek nurodyta instrukcijoje. Nebandykite jo ardyti arba uždegti iš naujo. Neužsidegusį ar neiššovusį gaminį reikia panardinti į vandenį, įdėti į maišelį ir išmesti į šiukšlių konteinerį.