Tyrimas: žalos aplinkiniams yra pridaręs beveik kas antras lietuvis

Dažnas lietuvis yra tvirtai įsitikinęs, kad padaryti žalos kitam žmogui ar ką nors sužeisti gali tik labai aplaidūs ir nerūpestingi žmonės. Deja, realybėje yra priešingai – didžioji dalis turto apgadinimo ar gyventojų sužalojimo atvejų tenka eiliniams tvarkingiems piliečiams. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik pusei (47 proc.) lietuvių yra tekę turėti nemalonumų dėl kitiems pridarytų nuostolių ar sutrikdytos aplinkinių sveikatos.

Maža to, tyrimas atskleidė, kad dažniausiai turtinės ar neturtinės žalos aplinkiniams pridaro aukštąjį išsilavinimą įgiję (48 proc.) bei aukščiausias pajamas gaunantys gyventojai (55 proc.). Be to, tarp skirtingų veiklų atstovų smulkieji verslininkai dažniausiai prisipažino esantys kada nors pridarę kitiems materialinių nuostolių ar netyčia sužaloję aplinkinius. Net 54 proc. tyrime dalyvavusių verslininkų atskleidė turėję smulkesnį ar didesnį nemalonų incidentą, dėl kurio atsakomybė teko jiems.

Dažniausiai aplinkiniams gyventojai pridaro smulkių nemalonumų ir nuostolių. Daugiausiai – ketvirtadaliui lietuvių – yra tekę aplieti kitą žmogų vynu, kava ar kitu sunkiai išplaunamu gėrimu. Vis tik ne taip retai pasitaiko ir rimtesnių incidentų. Štai 13 proc. lietuvių yra sudaužę ar kitaip sugadinę kitų žmonių turtą – kompiuterį, telefoną ar kitą vertingą daiktą bei pridarę nuostolių nekilnojamajam turtui. Be to, problemų šeimininkams neretai pridaro ir jų augintiniai, apkandžiojantys, apdraskantys ar kitaip sužalojantys kitus asmenis ar apgadinantys jų turtą. Tokių atvejų pasitaikė kas dešimtam lietuviui.

„Daugelis gyventojų galvoja, kad jie visuomet yra atsargūs, elgiasi labai atsakingai, todėl tikrai nepridarys žalos kitiems asmenims. Vis tik kai kurios aplinkybės nuo pačių gyventojų dažnai nepriklauso, visuomet galioja atsitiktinumo faktorius, todėl kiekvienas gali atsidurti situacijoje, kuomet dėl jo kaltės nukenčia kiti asmenys ar jų turtas“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė – teisininkė Aušra Puodžiūnienė.

Viena iš tipinių situacijų, į kurią neretai patenka gyventojai, A. Puodžiūnienės teigimu, yra kaimynų nuosavybės apliejimas vandeniu dėl prakiurusių vamzdžių ar netvarkingos santechninės įrangos. Tyrimo duomenimis, 6 proc. lietuvių yra tekę užlieti kitų gyventojų būstą. Gerokai dažniau nei kitiems taip nutinka namų šeimininkėms (15 proc.). Itin retai panašūs incidentai gyvenimą apkartina studentams bei moksleiviams (1 proc.).

Tyrimo duomenimis, lietuviams taip pat yra tekę kitus asmenis sužeisti ar pakenkti jų sveikatai šiek tiek rečiau pasitaikančiose situacijose – poilsiaujant slidinėjimo kurortuose (3 proc.) ar netgi netyčia apnuodijant maistu (1 proc.).

Anot A. Puodžiūnienės, kiekvieną mėnesį „ERGO Insurance“ Lietuvoje vidutiniškai užfiksuojami 23 įvykiai pagal galiojančias civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Jų pagrindu praėjusiais metais iš viso atlyginta gyventojų patirtų nuostolių už 67 tūkst. eurų, o didžiausia išmoka siekė 3500 eurų.