Telefoninių sukčių išmonė beribė – bando žmones įtikinti, kad jie buvo pakliuvę į esimo įvykį

Draudimo bendrovė BTA praneša apie naują, anksčiau neužfiksuotą telefoninių sukčių pasipelnymo metodą, kuomet žmogui paskambinęs asmuo dėsto apie nebūtą eismo įvykį, iš kurio telefoninė auka, neva, pasišalino.

„Tokio tipo sukčių pasipelnymo metodo iki šiol nebuvome fiksavę, tačiau jau ne pirmas mūsų klientų pasiteiravimas verčia manyti, kad tai naujas patiklių žmonių maustymo būdas. Sukčiai paprastai siekia išgauti ir pasinaudoti asmens, kuriam prisiskambina duomenimis, sakosi turį filmuotą medžiagą apie eismo įvykį, jo aplinkybes, reikalauja pinigų ir net grasina”, – apie naują sukčių siautėjimo būdą pasakojo BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) duomenimis, per 2011 metus šalyje buvo užregistruoti 4 982 sukčiavimo nusikaltimai, o 2010 metais – 3 983 nusikaltimai.

„Sukčiavimai yra vienas labiausiai paplitusių nusikaltimų ir pastaruoju metu populiariausi yra telefoniniai sukčiavimai. Paskambinus yra prisistatoma įvairių valstybės institucijų atstovais ir už neva padarytą žalą reikalaujama piniginio ar kitokio atlygio. Taip apgaulės būdu išgaunant elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, vėliau jie panaudojami greitųjų kreditų gavimui”, – draudimo kompanijos pranešime spaudai cituojama Policijos departamento prie VRM komunikacijos specialistė Lina Nemeikaitė.

Draudimo bendrovė BTA įspėja gyventojus apie galimus skambučius, kurių metu sukčiai siekia įbauginti žmones, pasakodami nebūtą situaciją apie eismo įvykį, kuriame telefonu kalbinamas žmogus, neva, padarė žalą kito asmens turtui ar sveikatai, reikalauja pinigų, o kaip atlygį žada panaikinti tariamo įvykio duomenis. BTA ragina būti budriems, nepasimesti sulaukus panašaus skambučio ir tokioje situacijoje neatskleisti savo asmens duomenų – gimimo datos, asmens kodo, gyvenamosios vietos adreso ar asmeninių banko sąskaitų slaptažodžių.

Per 2012 metus bendrovė jau užfiksavo 22 melagingus pranešimus, kuriais siekta gauti daugiau nei 200 tūkst. litų išmokų.

„Kiekvienu įtarimų dėl galimo sukčiavimo keliančiu atveju yra pradedamas tyrimas, kuriam atlikti pasitelkiami ne tik bendrovės, bet ir nepriklausomi ekspertai. Surinkus visą reikiamą informaciją, duomenys perduodami teisėsaugos institucijoms ikiteisminiam tyrimui atlikti. Šiemet pastebime akivaizdžią sukčiavimo atvejų didėjimo tendenciją – per penkis šių metų mėnesius, remiantis BTA informacija, ikiteisminių tyrimų buvo pradėta 9, tuo tarpu kai per visus 2010 metus – 15. Trečdalis bylų jau pasiekė teismą“, – kalbėjo K.Karpova.