Sveikata

Sveikata

Sveikatos draudimas yra aktualus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims siūloma apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, tuo tarpu įmonėms siūlomi net keli sveikatos draudimo tipai: darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, darbdavio civilinės atsakomybės draudimas, kai atlyginama žala darbuotojams, patyrusiems sveikatos sutrikimų dėl darbdavio katlės, bei papildomas savanoriškas sveikatos draudimas, galintis tapti papildoma darbuotojų skatinimo priemone.

Nelaimingi atsitikimai

Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų suteikia draudimo apsaugą, kai dėl nelaimingo atsitikimo padaroma žala apdraustojo sveikatai, jis netenka darbingumo ar nelaimingas atsitikimas tampa jo mirties priežastimi. Taip pat papildomai galite pasirinkti tokias išmokas kaip dienpinigiai nedarbingumo laikotarpiu, ligonpinigiai, priedas prie draudimo išmokos neįgalumo atveju, ypatingųjų medicininių išlaidų padengimas bei negautų pajamų draudimas. Šis draudimas galioja tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Nuo ko priklauso draudimo įmokos dydis?

Įmokos dydis priklauso nuo pasirinktų draudžiamųjų rizikų bei draudimo sumų, taip pat tokių veiksnių kaip draudžiamojo asmens amžius, darbo pobūdis bei laisvalaikio pomėgiai. Įtakos įmokos dydžiui turi ir tai, kokį draudimo apsaugos variantą pasirinksite – ar draudimo apsauga galios visą parą, ar tik tam tikrais atvejais, pvz., treniruočių ir varžybų metu ar pan.

Nuo ko priklauso išmokos dydis?

Draudimo išmokos dydis priklauso nuo draudimo sumos bei patirtų sužalojimų sunkumo.

 

Savanoriškasis sveikatos draudimas

Savanoriškasis sveikatos draudimas – tai puiki darbuotojų motyvavimo priemonė, kai darbuotojų sveikata yra apdraudžiama įmonės lėšomis. Ši draudimo rūšis apdraustajam suteikia galimybę profilaktiškai tikrintis sveikatą ir gydytis pasirinktose gydimosi įstaigose, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis. Šis draudimas leidžia darbuotojui pasirinkti geresnes medicinos paslaugas ir negaišti laiko gydymo įstaigose.

Kodėl tai naudinga darbdaviui?

  • Mažinamas pelno mokestis (pripažįstamas kaip riboto dydžio leidžiamasis atskaitymas).
  • Draudimo įmoka neapmokestinama socialinio draudimo mokesčiu.
  • Nereikia mokėti GPM (gyventojo pajamų mokesčio).
  • Nereikia mokėti PSDM (privalomojo sveikatos draudimo mokesčio).
  • Paslaugos gaunamos greitai ir kokybiškai, todėl sumažėja nedarbingų dienų skaičius.

 

Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Ši draudimo rūšis skirta juridiniams asmenims, norintiems apdrausti savo darbuotojus. Drausti galima visus įmonės darbuotojus, atskirus asmenis arba pareigybes. Taip pat galima pasirinkti draudimo apsaugos galiojimo laiką – jis gali galioti visą parą arba tik darbo ir kelionės į/iš jo metu. Draudžiamosios rizikos ir kiti pagrindiniai šio draudimo tipo principai yra panašūs kaip ir fiziniams asmenims skirto draudimo nuo nelaimingų atsitikimų.

Kodėl tai naudinga darbdaviui?

  • Atsitikus nelaimingam atsitikimui, nukenčia ne tik darbuotojas, bet ir įmonė – juk reikia kuo nors pakeisti laikinai nedirbantį žmogų. Nelaimingo atsitikimo atveju gauta finansinė pagalba darbuotojui padės greičiau reabilituotis.
  • Kolektyvo draudimas nuo nelaimingų atsitikimų – veiksminga motyvacijos priemonė.
  • Svarbu ir tai, kad ši motyvacijos priemonė yra ne tik efektyvi, bet ir nebrangi.
  • Apdraudę darbuotojus, įgyjate konkurencinį pranašumą darbo rinkoje: nelaimės atveju gausite išmoką, taigi Jūsų personalo vadybos sąnaudos tampa stabilesnės.

 

Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas

Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą įmonės darbuotojams, kai žalos priežastimi tapo įmonės atsakingų asmenų aplaidumas, atliekant savo pareigas. Šis draudimas apsaugo įmonės interesus, kadangi už ją yra atlyginama žala darbuotojams. Toks draudimas yra labiausiai aktualus toms įmonėms, kuriose yra padidinta profesinė rizika.

Kodėl tai naudinga darbdaviui?

Darbdavio civilinės atsakomybės draudimas atlygina ir neturinę žalą. Draudžiant darbuotoją socialiniu draudimu atsitikus įvykiui gali tekti atlyginti darbuotojo patirtą žalą. Tai susiję su įstatymuose įtvirtintu visiško padarytos žalos atlyginimo principu ir tuo, kad socialinio draudimo išmoka gali būti mažesnė negu darbuotojo patirta žala. Darbdavys privalo atlyginti skirtumą, kuris susidaro tarp darbuotojo patirtos žalos ir socialiniu draudimu atlygintos žalos. Socialinis draudimas taip pat neatlygina neturtinės žalos, todėl dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis visada gali kreiptis į teismą ir prisiteisti ją iš darbdavio.