5 klaidos, kurias daro besidraudžiantys būstą
Liutauras Jasiūnas, „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo direktorius,
Ne vienas tik išgirdęs žodį „draudimas“ įsivaizduoja su juo susijusių popierių krūvą. Jei šiuo metu svarstote apie būsto draudimą, o gal jau ir esate sudarę draudimo sutartis, siūlau atkreipti dėmesį į 5 dažniausiai besidraudžiančiųjų daromas klaidas. Žinodami jas, draudimą galėsite pasirinkti tiksliau, o ir galvoti apie jį ateityje teks mažiau. Taigi, kaip suklumpa besidraudžiantys?
Neįvertina, ar išmokos užteks atkurti būstą. „Moku X litų per metus draudimui, žinau, kad mano būstas saugus“, – galvoja ne vienas butą ar namą apsidraudęs žmogus. Dažnas sudarydamas draudimo sutartį pasidomi tik draudimo įmokos dydžiu. Visgi draudimo įmokos dydį įvertinti pajėgus kiekvienas, o draudimo sumos pakankamumą – ne: juk ne kiekvienas žmogus yra statybininkas, galintis įvertinti, kiek iš tiesų kainuotų atstatyti būstą.
Draudimo sumos gali neužtekti dėl įvairių priežasčių – taupydamas draudimo įmokos sąskaita klientas pasirenka per mažą draudimo sumą, objektyviai rinkoje pakyla statybos kainos ir pan. Pavyzdžiui, žmogus pasirenka 140 tūkst. būsto draudimo sumą, nors realiai būstui padarytai žalai atkurti reikėtų 200 tūkst. litų. Klientas džiaugiasi sutaupęs draudimo įmokoms 40 litų per metus, tačiau nepagalvoja, kad nelaimės atveju 60 tūkst. litų draudimo išmokos skirtumas galėtų būti milžiniškas. Todėl rekomenduoju labai atidžiai įvertinti, ar draudimo sumos pakaks būstui atkurti arba draustis bendrovėje, kuri įsipareigoja atkurti būstą, kad ir kokios tuo metu būtų statybos kainos.
Pamiršta civilinę atsakomybę. Jos neapdraudus tenka iš savo kišenės atlyginti žalą užpiltiems ar nuo gaisro nukentėjusiems kaimynams. Vandens sukeliama žala sudaro kone 80 proc. atvejų, kai prireikia draudimo. Dažniausiai vandentiekio avarijos užklumpa naktį, savaitgaliais, per šventes, kai žmonės miega ar yra išvykę. Šis dėsningumas paaiškinamas labai paprastai – tokiu metu naudojama mažiau vandens ir todėl vandens tinkluose pakyla slėgis, kurio senesni vamzdžiai tiesiog neatlaiko. O vanduo – greitas nenaudėlis. Žinau atvejį, kai septintame aukšte gyvenantį žmogų vidurnaktį pažadino kaimynų skambutis į duris. Nuo nelaimės praėjo vos kelios valandos, tačiau lipant iš lovos žmogaus basa koja iki kauliukų paniro į vandenį. Tąkart nukentėjo net 4 aukštais žemiau gyvenę kaimynai. Visa jų baldams, sienoms, elektronikai padaryta žala siekė apie 80 tūkst. litų.
Nepagalvoja apie daiktus. Vidutiniškai 60 kvadratinių metrų būsto gyventojas namie turi daiktų už 40 - 50 tūkst. litų. Prisimindami, kad vandens žalos sudaro 80 proc. draudžiamųjų įvykių, galime įsivaizduoti tikėtinus nuostolius. Situacija itin komplikuojasi, jei virš nukentėjusio buto gyvena pensinio amžiaus žmonės, kuriems atlyginti tokią žalą būtų nepakeliama našta... Todėl siūlau nepamiršti, kad butą sudaro ne vien lubos ir sienos, bet ir viskas, kuo jį užpildome.
Neskaito nedraudžiamųjų įvykių sąrašo. Maždaug du taip pavadinti draudimo sutarties lapai – dalis, su kuria tikrai rekomenduoju susipažinti. Paprastai būstą nuo stichinių nelaimių apdraudžiantys žmonės būna įsitikinę, kad apsisaugojo nuo visų stichinių nelaimių. Tačiau įdėmiau susipažinę su draudimo sutartimi pamato, kad vėtra – tai tik toks vėjas, kurio greitis ne mažesnis nei 18–30 metrų per sekundę, liūtis – toks lietus, kurio metu iškrenta ne mažiau nei 14–30 mm kritulių per 12 valandų ar trumpesnį laiką... Sutartyje radę tokias sąlygas galite derėtis dėl platesnės apsaugos, eiti į kitą bendrovę arba tiesiog žinoti, kokiais atvejais draudimas negelbės. Mano galva, vien šis žinojimas padeda išvengti nesusipratimų.
Nepastebi užslėptų išskaitų. Vertėtų pasigilinti į draudimo sutartį ir įsitikinti, ar nelaimės atveju bendrovė atlygins visą patirtą žalą. Kai kurios draudimo įmonės dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų kilusios nelaimės nuostolius atlygina nevisiškai – išmoka 20–30 proc. mažesnę sumą. Šis išmokos sumažinimas vadinamas išskaita. Ją taikyti – normali praktika, svarbu, kad besidraudžiančiam žmogui mažesnė išmoka netaptų staigmena, paaiškėjanti tik įvykus nelaimei. Juk sudegus 200 tūkst. litų vertės namui, iš draudimo gaunama 60 tūkst. litų mažesnė suma gali būti labai reikšminga. Lietuvoje gaisrai dažniausiai kyla būtent dėl priešgaisrinės saugos pažeidimų: netvarkingų krosnių, kaminų, elektros instaliacijos. Todėl aš siūlyčiau žmonėms nepamiršti pasirūpinti būsto saugumu.
